Duomenų tipo stekas
Duomenų tipas stekas reiškia operatyviosios atminties fragmentą, skirtą kiekvienam duomenų srautui.
Steko veikimas nustatomas pagal LIFO principą. Šio principo esmė ta, kad paskutinis į steką pridėtas atminties fragmentas bus pirmas iš jo pašalintas.
Darbo su steku esmė ta, kad deklaruojant naują kintamąjį per funkciją, jis pridedamas į steką. Kai funkcija baigia savo darbą – kintamasis automatiškai pašalinamas iš steko atminties ir jo užimama dalis tampa prieinama kitiems objektams.
Pagrindinis steko pranašumas yra didelis kodo vykdymo greitis, tačiau trūkumas tas, kad perpildžius stekui skiriamą atmintį, deklaruoti kintamieji jau nebegali būti keičiami ir kodo vykdymas sustos. Steko dydis nustatomas kuriant srautą, ir kiekvienas kintamasis turi savo maksimalų atminties dydį, kuris pirmiausia priklauso nuo jo duomenų tipo. Dėl to būtina iš anksto deklaruoti sudėtingų duomenų tipų (pvz., objektų) dydį. Be to, stekas gali laikyti atmintyje tik lokaliuosius kintamuosius, globaliems reikia naudoti krūvą.
