Uždarosios funkcijos Python kalboje

Uždarąja funkcija (closure) vadinama funkcija kartu su visomis jai prieinamomis išorinėmis kintamųjomis.

Python kalboje, sakant "funkcijos uždarumas", dažniausiai turimos omenyje ne pati funkcija, o būtent jos išorinės kintamosios.

Tarkime, kad turime šią funkciją outer, kurioje deklaruojama kintamoji i ir vidinė funkcija inner. Joje prie i bus pridedamas vienetas. Kad kintamoji i veiktų korektiškai, pridedame prie jos instrukciją nonlocal:

def outer():
	i = 0
	def inner():
		nonlocal i
		i += 1
		print(i)
	
	return inner

Dabar sudėkime išorinę funkciją į kintamąjį res ir iškvikime ją su apvaliaisiais skliaustais:

res = outer()
res() # išves 1

Keliskart iškvieskime res. Po kodo vykdymo kaskart skaitiklis i bus didinamas vienetu:

res() # išves 2
res() # išves 3
res() # išves 4

Tačiau čia yra svarbus niuansas – kiekvienas funkcijos outer iškvietimas didins savo skaitiklį. Pirmąjį outer iškvietimą įrašykime į kintamąjį res1, o antrąjį iškvietimą – į kintamąjį res2. Tada pačiame eiliškumame išveskime juos į konsolę:

res1 = outer()
res1() # išves 1
res1() # išves 2
res1() # išves 3

res2 = outer()
res2() # išves 1
res2() # išves 2
res2() # išves 3

Duotas toks kodas:

def outer():
	i = 10

	def inner():
		nonlocal i
		i -= 2
		print(i)
	return inner
	
res1 = outer()
res1()
res1()

res2 = outer()
res2()
res2()
res2()

Pasakykite, kas išves į konsolę.

Sukurkite funkciją, kurios kiekvienas iškvietimas grąžins sekantį Fibonačio skaičių.

Sukurkite funkciją, kuri generuos atsitiktinį sveikąjį skaičių intervale, bet taip, kad du kartus iš eilės nebūtų vienodų.